Chemijos pamokos metu mokiniai turėjo netikėtą, bet labai įdomų svečią – mokytojos šunį Dazlą. Pamoka buvo skirta uoslės chemijai ir kvapų analizavimui. Mokytoja paaiškino, kaip cheminės medžiagos sukuria kvapus ir kaip šunų uoslė yra dešimtis kartų jautresnė nei žmogaus.
Daug kalbėjo apie hormonus. Kai žmogus mato šunį, ypač jei jis yra mielas, draugiškas ar pažįstamas, smegenys reaguoja į šį malonų stimulą ir išskiria tam tikrus hormonus:
Oksitocinas – dar vadinamas „meilės hormonu“. Jis išsiskiria, kai žmogus bendrauja su gyvūnais, ypač šunimis, ir skatina artumo, pasitikėjimo bei ramybės jausmus. Oksitocinas taip pat stiprina ryšį tarp žmogaus ir šuns.
Dopaminas – „laimės hormonas“. Jis sukelia malonumo jausmą, kai žmogus mato ar liečia šunį. Dopaminas padeda sukurti pozityvią nuotaiką ir motyvaciją.
Serotoninas – „geros savijautos hormonas“. Jis reguliuoja nuotaiką, miegą ir bendrą emocinę būseną. Kontaktas su šunimi gali padidinti serotonino kiekį, o tai mažina stresą ir gerina emocinę būklę.
Endorfinai – natūralūs organizmo „skausmo malšintojai“. Žaidžiant ar leidžiant laiką su šunimi, gali išsiskirti endorfinai, kurie sumažina streso pojūtį ir suteikia laimės jausmą.
Šie hormonai kartu gerina nuotaiką, mažina nerimą ir stiprina žmogaus fizinę bei emocinę sveikatą. Todėl sąveika su šunimis dažnai naudojama terapiniais tikslais.
Mūsų tikslas organizuoti dar vieną netradicinę chemijos pamoką, kurios metu mokiniai eksperimentuos su įvairiomis natūraliomis ir sintetinėmis medžiagomis, o Dazlas padės atpažinti kvapus. Pavyzdžiui, šuo greitai suras dėžutę su vanilės kvapu, o mokiniai tuo metu sužinos, kad už šio kvapo atsakingas junginys – vanilinas.
Tokiu būdu chemijos mokymasis tapo ne tik įdomesnis, bet ir praktinis – mokiniai suprato, kaip chemija susijusi su realiu pasauliu, net ir gyvūnų pasauliu.
