Šiandien mūsų mokyklos mokiniai dalyvauja edukacinėje pamokoje PoolHouse bilardinėje.
Nors chemija ir biliardas atrodo kaip visiškai skirtingos sritys, iš tikrųjų tarp jų yra stiprių sąsajų. Biliardo žaidime taikomos fizikos ir chemijos žinios – nuo medžiagų, iš kurių gaminami rutuliai ir stalai, iki pačios smūgių mechanikos.
Medžiagų mokslas biliarde:
Biliardo rutuliai dažniausiai gaminami iš fenolio dervos – sintetinio polimero, kuris yra patvarus, atsparus įbrėžimams ir turi tinkamas mechanines savybes. Anksčiau jie būdavo gaminami iš dramblio kaulo, tačiau dėl etinių priežasčių ir didelio kaulo trapumo buvo pereita prie chemiškai tobulintų alternatyvų. Stalų paviršius dažniausiai dengiamas specialiu vilnos ir nailono audiniu, kuris yra apdorotas cheminėmis medžiagomis, kad būtų atsparus dilimui ir suteiktų reikiamą trintį rutuliams.
Trintis ir cheminės reakcijos:
Smūgio metu tarp lazdos ir rutulio vyksta energijos perdavimas, o rutuliai tarpusavyje susiduria su tam tikra jėga. Čia įsijungia trinties jėgos, kurios priklauso nuo paviršiaus savybių ir temperatūros. Netgi kreidos naudojimas ant lazdos gali būti paaiškinamas chemija – ji mažina slydimą ir padidina sukibimą tarp lazdos ir rutulio, leisdama tiksliau kontroliuoti smūgio kampą.
Chemijos įtaka žaidimui:
Be fizinių ir mechaninių aspektų, chemija daro įtaką ir paties žaidimo aplinkai. Pavyzdžiui, oro drėgmė gali paveikti biliardo audinio trintį ir rutulių riedėjimą, o statinis krūvis gali keisti dulkių kaupimąsi ant paviršiaus. Žaidžiant biliardą skirtingomis sąlygomis, šie cheminiai veiksniai gali nulemti smūgio tikslumą ir rutulių judėjimą.
Taigi, chemija ir biliardas yra glaudžiai susiję – chemijos dėsniai padeda kurti aukštos kokybės įrangą, optimizuoti žaidimo sąlygas ir net suprasti, kaip geriau valdyti rutulius ant stalo. Tai įrodymas, kad net ir kasdieniame gyvenime gamtos mokslai yra neatsiejama mūsų veiklos dalis.
